no

4 nó (<nors) prt., nõ žr. 2 nors: 1. Visi išėjo, no tu nepalik manęs vienos Gl. Visaip prikalbėjo, idant no vienos ar kitos pamiltų Jrk112. No stukelį duonos Sch246. 2. Jei brolelis rado mano vainikėlį, tai dėvėsiu, tai nešiosiu nó trejus metelius (d.) Jrb. ^ Nõ pirštu akį dur (nieko nematyti) OG454.